Naujienos

Sakoma, sveikatos nenusipirksi. Tai faktas. O profilaktika visada atsieina pigiau nei gydymas. Stiprus imunitetas labai svarbus ir jums, ir jūsų artimiesiems. Apie tai, kaip jį stiprinti, šiandien ir pakalbėkime.

Imunitetas atsako už du svarbiausius mūsų organizmo procesus:

• Įvairių organų senų ir pažeistų ląstelių pakeitimas naujomis;
• Organizmo apsaugą nuo įvairaus pobūdžio infekcijų – virusų, bakterijų, grybelių.

Kasdien, kas minutę visa armija ląstelių ir daugybė mechanizmų saugo žmogaus sveikatą, pasirengę ginti nuo bet kokios infekcijos patekimo į vidų. Yra ir „policija“, kuri prireikus gali sulaikyti 5 vidų vis dėlto patekusią infekciją. Ir ta „policija“ – būtent imuninė sistema.

Tam, kad būtų užtikrintas vidinis saugumas, specialios ląstelės kursuoja po visą organizmą ir tikrina „molekulinį pasą“. Todėl, kad į mūsų organizmą nuolat su maistu, oru, per mikro įtrūkimus odoje patenka įvairiausi mikroorganizmai.

Imuninė sistema mus saugo ir greitai apie tokį įsiveržimą sužino, tada lokalizuoja ir sunaikina infekcijos „agentą“. Beje, daugumos tokių mini mūšių mes nė nepajuntame. Ir vis dėlto kada ataka pasirodo itin agresyvi, o priešas labai stiprus, organizme skelbiama visuotinė mobilizacija, tada link uždegimo vietos pasiunčiamos ląstelės-kariai, pasiryžusios ginti pažeistą sritį.

Kartais organizme vietoje išorės priešų atsiranda vidinių kenkėjų, o nuo to saugantis visi organai ir audiniai nuolat atsinaujina savo sudėtimi. Kad šis procesas vyktų sėkmingai, ląstelėms, sudarančioms specialią ląstelių „atsargos pajėgas“, tenka nuolat dalintis.

Tokio dalijimosi metu galimi įvairūs sistemos sutrikimai. Maždaug 1 iš 10 000 dalinimųsi nepraeina be sutrikimo. Nepalankios aplinkos sąlygos gali padidinti klaidų skaičių. Dėl šių klaidų ląstelė gali žūti arba supiktybėti – tokiu atveju prasideda vėžys.

Štai tada sveiko žmogaus imunitetas, per eilinį „dokumentų patikrinimą“ sureaguoja ir sunaikina vėžinę ląstelę. Tačiau jei „ląstelių-policininkių“ apsaugos funkcijos pažeistos, tikimybė, kad vystysis piktybinis auglys, labai padidėja.

Kitaip tariant, imunitetas – tai:

• Organizmo gebėjimas nepriimti infekcijos;
• Organizmo gebėjimas pašalinti iš organizmo bet kokį svetimą audinį ar organizmą (bakterijas, virusus, atipines (vėžines) ląsteles).

Kodėl imunitetas nusilpsta?

Imunitetą gerokai susilpnina bet kokia liga, ypač infekcinė, taip pat chirurginis įsikišimas ir narkozė, pervargimas, stresas, netaisyklinga mityba, hormoniniai preparatai ir antibiotikai.

Esama dviejų tipų imuniteto:

• Specifinis imunitetas, įgyjamas po infekcijos (pavyzdžiui, persirgus tam tikro tipo gripu, raudonuke, vėjaraupiais) arba vakcinacijos. Kai kada specifinis imunitetas išlieka visą gyvenimą, o kai kada – keletą savaičių ar metų.
• Nespecifinis (įgimtas) imunitetas – įgimtas organizmo gebėjimas naikinti tai, kas į jo vidų patenka svetimo.

Dėl kokių nors priežasčių nusilpus imunitetui susidaro imuniteto deficitas. Imunodeficitas gali būti:

• Pirminis, įgimtas (dažnai susijęs su genetiniais defektais);
  • Antrinis, įgytas (susijęs su persirgtomis ligomis, medicininių preparatų, kurie silpnina imunitetą, vartojimu ir kt.).

Imuninės sistemos pažeidimus ir imuniteto susilpnėjimą lemia šie faktoriai:

• Nesveikas gyvenimo būdas (rūkymas, alkoholis, miego stygius);
  • Netaisyklinga mityba;
  • Stresas;
  • Dideli fizinio ir protinio darbo krūviai;
  • Aplinkos užterštumas;
  • Dažnos bakterinės ir virusinės infekcijos, kurios silpnina organizmą ir sekina imuninę sistemą.

O štai ir imuniteto susilpnėjimo požymiai:

• Dažnos peršalimo ligos (dažniau nei 4-6 kartus per metus), herpis;
  • Dažni chroniškų ligų recidyvai;
  • Padidėjęs nuovargis, silpnumas, vangumas;
  • Alerginės ligos.

Su amžiumi žalingo poveikio efektai organizme kaupiasi, kūnas nebegali susitvarkyti su kontrolės funkcijomis ir laiku sunaikinti patologiškai pakitusių ląstelių ir struktūrų. To rezultate organizmas greičiau sensta, atsiranda įvairių chroniškų ligų, prastėja savijauta.

Laukite tęsinio…

Būkite sveiki!