Naujienos


Vitiligo arba baltmė

leucoderma10Vitiligo arba baltmė – įgyta odos pigmentacijos liga, pasireiškianti baltų odos dėmių atsiradimu dėl melanino stokos atskirose kūno vietose. Ligai progresuojant, baltų dėmių daugėja. Ja serga iki 2 % viso pasaulio žmonių. Medicininiu požiūriu jokių grėsmių sveikatai ar gyvybei ši liga nesukelia, tačiau estetiniu požiūriu yra nemaloni sergantiesiems. Vitiligo dažniausiai pasireiškia nuo 20 metų ir vėliau.

Ligos priežastys

Ligos priežastys nėra iki galo aiškios. Visais ligos kilmės atvejais odos, gleivinių, rainelės (akies spalvotosios dalies) spalvą lemiantis pigmentas melatoninas, esantis melanocituose, nėra išskiriamas. Kai melatonino sumažėja, ta kūno vieta tampa bespalvė, gerokai blyškesnė.

Manoma, jog vitiligo turi sąsajų ir su kitomis ligomis, tokiomis kaip skydliaukės sutrikimai, piktybinė anemija, cukrinis diabetas, Adisono liga. Taip pat ligą gali sukelti saulės spindulių poveikis, cheminis odos pažeidimas dirbant su pramoninėmis medžiagomis. Pastarųjų 15 metų tyrimai parodė, kad baltme sergančių pacientų epidermyje sumažėja katalazės – fermento, dehidruojančio vandenilio peroksidą, kiekis ir padidėjo laisvojo vandenilio peroksido koncentracija.

Baltmė yra šviesios spalvos dėmės ten, kur trūksta melatonino, odai spalvą suteikiančio pigmento. Medicininiu požiūriu, jokių grėsmių gyvybei ar sveikatai baltmė nesukelia, tačiau estetiniu požiūriu yra nemaloni nuo jo kenčiantiems žmonėms.

medical Illustration of the effects of vitiligoBaltmės SIMPTOMAI

  • – Įvairaus dydžio ir formos balkšvos dėmės odoje
  • – Ankstyvas plaukų, antakių ar blakstienų vietinis pražilimas
  • – Gleivinių (burnoje, nosyje, kitur) vietinis blyškumas
  • – Akių spalvos pasikeitimas

Odos, gleivinių arba rainelės (akies spalvotosios dalies) spalvą lemia pigmentas melatoninas, esantis ląstelėse, vadinamose melanocitais. Kai tam tikrose vietose jų nebūna, arba labai sumažėję, ta vieta tampa bespalvė ar gerokai blyškesnė. Priežastys, dėl kurios suardomi melanocitai gali būtį įgimtos (paveldėtos) arba įgytos. Veiksniai galintys turėti įtakos melanocitų pažeidimams yra tokie: autoimuninis procesas; saulės poveikis; cheminis odos pažeidimas dirbant su pramoninėmis medžiagomis.

Ligos eiga

Baltmė gali atsirasti bet kuriame amžiuje, dažniausiai išryškėja po 20 metų, labai retai kūdikystėje ar senatvėje.

Yra keli plitimo tipai:1) plinta bet kurioje kūno vietoje, baltmė įvairaus dydžio ir formos. Tai dažniausia baltmės forma, dar vadinama generalizuota baltme. Paprastai būdingas simetriškumas. 2) Vienoje kūno pusėje ar vienoje kūno dalyje. Dar vadinama segmentine baltme. Paprastai pasireiškia jauname amžiuje, kelerius metus progresuoja, tada sustoja. 3) Tik viena ar kelios odos vietos. Dar vadinama lokalia baltme. Po pirmojo išbalimo atsiradimo neįmanoma prognozuoti kaip toliau vystytis liga. Net ir esant didesniems baltmėms plotams sunku ką nors prognozuoti. Gali būti, kad viskas sustos tiek vienu ploteliu, o gali būti, kad pasikeis beveik viso kūno odos spalva.

Vitiligo – preparatų programa

Share this post

Parašykite komentarą